|
Kurti gali aklas, nebylys ar šiaip
žioplys, bet padaryti šedevrą tik- GENIJUS. Jais tampama
ne per vieną valandą, kurioje mes dažniausiai esame
tokie buki ir bepročiai. Vienos valandos tėkmėje mes
spėjame tik: nulėkti ten kur mums nereikia. Tačiau kol
tu skaitai šį tekstą, už tave genijus jau sukūrė, tai,
ko tu nepadarysi per jokius šimtmečius. Ir tu vėl eilinį
kartą likai žioplys:).
Meilės žirklės kerpa tiesiai per širdį…
Viską išlieji savo širdį,
Tu pabundi, išvysti savo viltį
Tu ją apkrauni,
Tau paukščiukai moja skraiste
Nejau nejauti?
Ak kaip gera būti name…
Ji juk tau kužda: viltį -
Mylėk kaip myli
žirklės!
 Čia
nėra šedevras. Bet ar čia esmė? Gyvenimas kaip žirklės,
neiškirpsi savo kančių, už tave tai padarys kiti (tik
savo naudai). Bet iškirpus liks skylė, kurią turėsi
užsilopyti. Rinktis gali iš dviejų dalykų: arba pats sau
kenkti arba kitiems leisti karpyti tave po skutelį…
LINKSMO GYVENIMO PO ŽIRKLIŲ NAGAIS!
|
